Naudinga

Kviečiame perskaityti naudingą medžiaga iš įvairių specialistų knygų, kuriose kalbama apie karpas, karpų šalinimą, naikinimą ir gydymą, karpų požymius, karpų šalinimą liaudiškais ir netradiciniais būdais, o taip pat apie ugniažolę ir jos ypatingas savybes. Dauguma metodų yra paprasti ir tam tikrais atvejais veiksmingi.

Medžiaga skirta susipažinimui. Visos knygų teisės priklauso autoriams.

Taip pat kviečiame pažiūrėti vaizdo įrašus, kuriuse žmonės dalinasi veiksmingais karpų šalinimo metodais.

Polina Sarapinienė, Dainius Sarapinas. Taip gydė senoliai. ISBN 9955-32-061-3

Karpos

Karpos – gerybiniai virusiniai odos dariniai. Jas gydydavo įvairiai: užkalbėjimu, vaistais ar rūgštimi.

  • Ant karpų uždėti šermukšnio uogų tyreles ir 2-3 val. palaikyti. Gydymą kartoti keletą kartų. Galima vartoti ir šermukšnio sultis. Liaudies medicinos žinovų teigimu, karpos turėtų pranykti po 6-7 dienų.
  • Karpas veiksmingai naikina karpažolių ir kiaulpienių sultys.
  • Karpas (ryte ir vakare) naudinga tepti ricinos aliejumi išmirkytu degtuku. Trinti apie 20 minučių. Trinti reikia ne trumpiau kaip 5 minutes, tada aliejus geriau įsigers į odą.
  • Žalius graikinius riešutus sumalti, gauta mase pripildyti 2/3 stiklainio ir iki viršaus pripilti valyto žibalo. Stiklainį uždaryti dangteliu ir tamsioje vėsioje vietoje palaikyti 3 savaites. Po to skystį nukošti, perpilti į tamsius butelius ir laikyti šaltai. Šiuo skysčiu keletą kartų per dieną tepti karpas.
  • Obuolį per pusę perpjauti siūlu ir gautomis puselėmis patrinti karpas. Po to obuolio puseles vėl sudėti, aprišti siūlu ir užkasti žemėje. Manoma, kai obuolys supus, pranyks ir karpos.
  • Taip pat karpas patartina (keletą kartų per dieną) patrinti perpjauto rūgštaus obuolio skiltele.
  • Nuo lango, saulei dar neišaušus, nuimti rasą ir ja (prieš laikrodžio rodyklę) tepti karpas.
  • Pagauti žiogą, uždėti ant karpos ir palaukti, kol išleis gelsvą skystį. Manoma, kad po žiogo „pakandžiojimo“ karpos pranyksta.
  • Karpas padeda naikinti ir citrinos žievelė. Gabalėlį citrinos žievelės užplikyti karštu vandeniu, truputį palaikyti, po to parą mirkyti acte. Išmirkius uždėti ant karpos ir užklijuoti pleistru. Po trijų dienų pleistrą kartu su karpa pašalinti. Jei reikia, procedūrą pakartoti.
  • Žalią bulvę supjaustyti į 12 dalių. Po to imti atskirai kiekvieną skiltelę ir ja 1 min. trinti karpą. Taip daryti su visomis skiltelėmis.
  • Naktį per delčią karpas lengvai patrinti į kiekvieną paviršių, ant kurio krenta mėnulio šviesa.
  • Kruopščiau išpjauti svogūno viduriuką, įverti rupios valgomosios druskos. Gautu skysčiu ištepti karpas ryte ir vakare.
  • Nuskinti kiaulpienės lapą ar stiebą ir pasirodžiusiu baltu skysčiu tepti karpas. Taip galima daryti ilgą laiką.
  • Karpas galima įveikti ir kas vakarą jas patepus balta kreida.
  • Veiksmingas krapų gydymo būdas – kasdien tepti karpas jaunais (sutrintais) petražolių lapais.
  • Kas vakarą karpas įtrinti savo seilėmis, o dieną – 2ž3 kartus kviečių daigų aliejumi.
  • Dėti ant karpų šviežius sugrūstus medetkų lapus ir žiedus.
  • Kiekvieną vakarą prieš miegą labai atsargiai ant kiekvienos karpos užlašinti po vieną lašą acto rūgšties. 2-3 kartus per dieną karpas patepti usnių sultimis.
  • Rugiagėlių sėklas sutrinti, sumaišyti su šviežiu nesūdytu sviestu ir šiuo tepu tepti karpas.
  • Kai javai nupjauti, ražienoje išrauti su šaknimis javo stiebą. Aštriu šiaudelio galu keletą kartų įdurti karpą ir iš karto šiaudelį drėgnoje vietoje užkasti į žemę šaknimis į viršų. Po kelių dienų šiaudelis žemėje supus, o karpa išnyks.
  • Paimti nedidelę bulvę, perpjauti ją pusiau. Vieną gabalėlį mesti per galvą atgal, o antrojo gabalėlio perpjautąja puse įtrinti visas karpas. Tą bulvės dalį tučtuojau užkasti į žemę sausoje vietoje, kad nepradėtų dygti. Kai bulvė žemėje sudžius, karpos išnyks.
  • Karpas galima gydyti bičių pikiu.
  • 2 citrinų susmulkintą žievę užpilti ½ stiklinės 30 proc. acto, sandariame inde leisti nusistovėti 8 dienas, antpilą pakratyti, po to nukošti. Vatą sumirkyti ir kelis kartus per dieną tepti karpas.
  • Šviežius kiaulpienių lapus lengvai padaužyti ant lentutės, suformuoti kamuoliukus ir suvynioti juos į kelis sluoksnius kiaulpienės lapų. Sudėti į indą ir 4-8 min. kaitinti ant silpnos ugnies. Šiltą masę storu sluoksniu tepti ant karpų, apvynioti bintu ir palaikyti 4-6 valandas.
  • Sugrūsti šviežią kalankės lapą ir košelę uždėti ant karpų. Procedūras kartoti, kol karpos išnyks.
  • Kasdien karpas trinti šviežiais česnakais.
  • Karpas taip pat naikina ugniažolė. Nulaužus stiebą kasdien patepti karpas iš jo bėgančiu pienu. Tepti tol, kol karpa nudžius ir nukris.
  • Karpas galima naikinti ir šviežiomis svogūnų sultimis – jomis reikia tepti keletą kartų per dieną.

Prof. Hademar Bankhofer. 365 sveikatos patarimai. ISBN 9955-14-148-4

Karpos: padės svogūnai, druska ir bananų žievės

Žiemą, kai daugelis mūsų dažnai lankosi visuomeniniuose baseinuose ar pirtyse, ypač dažnai užsikrečiama karpomis (kurias, kaip žinia, sukelia virusai). O jeigu žmogui jau sykį atsirado karpa, ją pašalinti būna ne taip lengva. Specialistas skiria suragėjusią odą minkštinančių priemonių, kuriais karpą tepti reikia kelias dienas iš eilės. Be to, specialistas karpą gali prideginti skystu azotu. Patiems pjauti ar draskyti karpų jokių būdu negalima! Jeigu jau norite gydytis patys, išmėginkite vieną iš daugelio neįprastų, iš pažiūros juokingų natūralaus gydymo receptų.

  • Nusipirkite buteliuką ricinos aliejaus ir juo įtrinkite karpą kelis kartus per dieną. Daug kam dar geriau negu ricinos aliejus padeda šviežiai išspaustos kiaulpienių sultys.
  • Nusipirkite homeopatinės tujos tinktūros ir ją tepkite karpą 3 kartus per dieną.
  • Čia pateiksime dar vieną, labai jau neįprastą karpų gydymo receptą: nulupkite prinokusį aukso geltonumo bananą ir jį suvalgykite- jums reikės jo žievės. Išpjaukite mažyti banano žievės gabaliuką ir jį jo vidine, minkštąja balta puse uždėkite ant karpos. Žievę pritvirtinkite tvarsčiu ir palaikykite per naktį. Šitaip reikia daryti ilgiau, be to, kiekvieną kartą turite naudoti ką tik nuluptą banano žievę!
  • Karpų galima sėkmingai atsikratyti ir panaudojant dvi tradicines daržoves – svogūnus ir česnakus. Svogūno gabalėlį ar česnako skiltelę galima supjaustyti plonyčiais griežinėliais ir po vieną skiltelę ar griežinėlį uždėti ant karpos ir priklijuoti pleistru. Skiltelės ar griežinėliai keičiami 3 kartus per dieną. Karpoje esančius virusus veikia antivirusinės medžiagos, kurių turi abi šios daržovės. Tačiau tokio gydymo negalima taikyti, jeigu žmogus alergiškas svogūnams ar česnakams, nes gali prasidėti sunkus odos uždegimas. Todėl, prieš gydydamiesi šiuo būdu, pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju.
  • Karpos naikinamos panaudojant vitaminą E. Šį metodą išmėgino Šveicarijos odos ligų gydytojai. Įsigykite pakuotę kapsulių, kuriose yra didelė natūralaus vitamino E dozė (500 tarptautinių vienetų). Tris kartus per dieną vieną kapsulę pradurkite adata dviejose vietose, išspauskite skystą vitaminą E ir juo įtrinkite karpą.
  • Mūsų močiutės karpas naikindavo skruzdžių rūgštimi. Karpa kiekvieną vakarą suvilgoma skruzdžių rūgštimi, o tada aptvarstoma marlės tvarsčiu ir taip laikoma per naktį.
  • Kaimuose vis dar mėgstama gydytis druska: karpa truputį įtrinama ricinos aliejumi, tada ant jos užberiama valgomosios druskos ir aptvarstoma marlės tvarsčiu.

Med. Dr. Heike Kovacs, Monika Preuk. Oda. Trumpas ir išsamus odos priežiūros vadovėlis. ISBN9986-893-91-7

Karpos

Simptomai:

  • Vienas ar keli smeigtuko galvutės ar lęšio dydžio odos pakilimai;
  • Paviršius lygus arba išraižytas; pigmentacija šviesi, taip pat gali būti tamsi.

Paprastosios karpos – verrucae vulgares

Šios karpos yra labiausiai paplitusios. Jas sukelia virusai. Tai yra labai įvairūs vadinamieji papiloma virusai. Paprastosios karpos yra gerybinės odos išaugos, turinčios tipiškus požymius. Šie 3 – 5 milimetrų dydžio, paprastai netaisyklingo, išraižyto paviršiaus suvešėjimai atsiranda pavieniui ir grupėmis. Joms būdinga tai, kad apie vieną didesnę „motininę“ karpą išsidėsto kelios mažesnės antrinės kilmės karpos.

Užsikrėtimas karpomis

Karpas sukeliančiais virusais užsikrečiama per tiesioginį kontaktą, pavyzdžiui, plaukimo baseine arba sporto salėje. Dažniausiai karpų atsiranda ant plaštakų, padų ir kelių. Jos retai būna skausmingos, tačiau jeigu karpų yra ant padų, einant gali atsirasti spaudimo pojūtis arba imti kraujuoti (jei dėl mechaninio dirginimo įplyšta karpos paviršius).

Gydymo galimybės

Šie įkyrūs odos reiškiniai dažnai išnyksta savaime. Todėl verta palūkėti. Tačiau jeigu karpų yra daug – o jos visiškai nepuošia – jas šalinti gali specialistas. Yra specialaus lako, turinčio įvairių, efektyviai su karpomis kovojančių medžiagų. Pažeistas vietas patepus šiuo laku susidaro tam tikras orui nepralaidus dangalas, po kuriuo karpos yra sunaikinamos. Ypač ilgai negyjančius suvešėjimus specialistas gali pašalinti skystu azotu, chirurgiškai arba elektrokaustikos metodu.

Tai, kas padeda nuo vienos karpos, nebūtinai padės ir nuo kitų. Visiškai gali būti, kad jums teks tris skirtingas karpas gydyti trimis skirtingais būdais.

Smailiagalės kondilomos (condylomata acuminata)

Smailiagalės kondilomos atsiranda taip pat dėl įvairių papiloma genties virusų. Jų būna tik genitalijų srityje ir užsikrečiama, pavyzdžiui, per tualetinį popierių arba rankšluosčius. Smailiagalės kondilomos priskiriamos prie dažniausių lytiniu keliu perduodamų šio meto ligų. Daugiausia smailiagalių kondilomų turi jauni, 18 – 35 metų amžiaus žmonės.

Po inkubacinio laikotarpio, kuris trunka maždaug keturias savaites, ant lytinių organų srities odos ir gleivinės, pavyzdžiui, ant varpos galvutės ar lytinių lūpų, susidaro maži mazgeliai. Jie gali atsirasti pavieniui arba grupėmis. Dažnai vėliau išsivysto išraižytas (kaip žiedinių kopūstų) paviršius.

Gydymo galimybės

Terapija yra skiriama atsižvelgiant į smailiagalių kondilomų stadiją. Jeigu smailiagalės kondilomos nėra labai išsivysčiusios, paprastai pakanka patepti jas specialiu biologiškai aktyvių medžiagų tirpalu. Taip pat kondilomas galima pašalinti pritaikant ir kitokius metodus, pavyzdžiui krioterapiją (gydymą šalčiu) arba panaudoti elektrinę kilpą. Taip pat HPV terapijai naudojamas lazerinis gydymas, derinamas su imunoterapija.

Seborėjinės karpos

Seborėjinės karpos yra nepavojingi raginio odos sluoksnio sustorėjimai, visų pirma atsirandantys vyresnio amžiaus žmonėms. Seborėjinių karpų būna ant veido, viso kūno, jos gali sukelti niežulį. Jeigu norima karpas pašalinti dėl estetinių priežasčių, tai specialiais būdais gali padaryti specialistas. Gerai aprūpinamoje krauju odoje karpos susidaro gerokai rečiau. Gerą odos kraujotaką garantuoja grynas oras ir šaltas vanduo (taip pat ir žiemą).

Jorg Zittlau, Norbert Kriegisch, Dagmar P. Heinke. Didžioji namų vaistinė. ISBN 9955-01-130-0

Karpos

Simptomai

  • Išaugos odoje – nuo lęšio iki pupelės dydžio.
  • Tamsi spalva.

Priežastys

Karpas sukelia įvairių rūšių papilomos virusai.

Fizinės priežastys

Karpos dažniausiai išauga ant silpniau krauju aprūpinamų kūno dalių – plaštakų, pėdų, tačiau kai kada ir ant veido bei lyties organų. Asmenys, turintys jautrią, dirglią odą, mažiau atsparūs virusinei infekcijai, todėl karpos juos vargina itin dažnai.

Psichologinės priežastys

Tiesiog traukte traukia krapštinėti ar kaip nors kitaip šalinti karpas: jos išsiskiria odos paviršiuje, yra grublėtos, todėl atrodo kaip svetimkūniai, kuriuos nesunku pašalinti nuo odos. Tačiau yra kitaip – karpų jokiu būdu negalima operuoti pačiam.

Seniai išbandytos priemonės

Vitaminai A ir C

Šie vitaminai skatina apsaugines odos funkcijas, tačiau juos būtina tepti tik ant pažeistos vietos – taip išvengsime perdozavimo. Bus geriausia, jei įsigysite kapsulių ir atvėrus kapsulę, jos turiniu atsargiai patepsite karpą.

Kremai ir emulsijos su salicilo rūgštimi

Salicilo rūgštis minkština kietą karpos audinį.

Tujos

Tujos – vaistiniai augalai, tinkantys karpoms gydyti ne vien išoriškai. Homeopatijoje šis preparatas vartojamas, kai ligonis – jautri, greitai emociškai pažeidžiama asmenybė. Tokie žmonės paprastai jautrūs drėgmei, šalčiui, turi riebią odą.

Ricinų aliejus

Ricinų aliejus naikina virusus ir lengvai įsiskverbia į odą. Lašinkite aliejų tiesiai ant karpos nerečiau kaip 3 kartus per dieną.

Didžiosios ugniažolės ir medetkos

Geltonose didžiųjų ugniažolių sultyse yra apie 20 alkaloidų rūšių, sėkmingai naikinančių virusinės kilmės karpas. Veiksmingiausios šviežios sultys: išspauskite lapus ir sultimis iškart patepkite karpas. Dėmesio! Sulčių negalima gerti – apsinuodysite! Šie 30-50 cm aukščio augalai visą vasarą auga patvoriuose, sąvartynuose ir apleistuose soduose. Juos galima pažinti iš gelsvų, iš keturių žiedlapių, susidariusių ir į grupes susitelkusių žiedų bei plunksniškų lapų.

Veido karpas geriau naikinti švelnesnį poveikį turinčiais medetkų žiedais.

Žiniuonių patarimai. ISBN 9986-27-013-8

Karpos

Tai sustorėję odos čiulptukai, padengti suaugusiomis odos viršutinių sluoksnių ląstelėmis. Yra daug paprastų būtų joms pašalinti.

  • Užtepti ant flanelinės juostelės žalio muilo, uždėti ant karpos ir užrišti. Po paros uždėti naują tepalą. Taip daryti keletą dienų. Karpa smarkiai suminkštėja ir ją lengva pašalinti.
  • Palaikyti acto esencijoje arba acte 2 valandas žalią svogūno galvą ir uždėti nakčiai ant karpos. Pakartoti tai keletą kartų, kol karpa pasišalina su šaknimis.
  • Ištrinti karpą švaria kreida ant viršaus dar apibarstyti kreida ir aprišti. Taip padaryti keletą kartų. Drėkinti negalima.
  • Kiekvieną dieną įtrinti karpą šviežių rūgščių obuolių sultimis. Karpa palaipsniui mažės, pajuoduos ir po 10 dienų pranyks.
  • Uždėti ant karpos raudonojo šermukšnio uogų minkštimą.
  • Patepti karpą šviežiomis kiaulpienės arba ugniažolės sultimis 4-5 kartus per dieną. Taip pat jas galima pašalinti uždedant šviežias jaunas bulves arba kepto svogūno nuopjovą.

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. ISBN 5-420-00311-2

Karpos (verrucae), nepiktybiniai odos navikai. Jas, išskyrus senatvines, sukelia virusai. Paprastosios būna nuo segtuko galvutės iki žirnio dydžio, kietos, suragėjusios, nelygiu paviršiumi. Dažniausiai atsiranda ant plaštakų, rankų pirštų, rečiau ant padų (skausmingos). Plokščiosios, arba jaunuolių, segtuko galvutės dydžio, vis pakilusios nuo odos paviršiaus, balzganos ar šviesiai rusvos spalvos. Daug jų išauga vaikams ar jaunuoliams ant plaštakų, veido. Aštriagalės (kandilomos) būna minkštos, skiltėtos, ant plonesnės kojytės (primena žiedinį kopūstą). Dažniausiai atsiranda nešvarios odos raukšlėse (ant išorinių lyties organų, prie išeinamosios angos). Senatvinės išauga iki 2 cm dydžio, suragėjusios nuo tamsiai rusvos iki juodos spalvos, lengvai nukrapštomu paviršiumi. Dažniausiai atsiranda pagyvenusiems žmonėms ant liemens, nugaros, krūtinės, kartais ant veido. Šalinamo elektrogoaguliaija, šaldomos skystu azotu, chloretiliu, kartais operuojamos.

Juozas Vasiliauskas. Augalai ir sveikata. ISBN 5-420-00311-2

Didžioji ugniažolė – Chelidonium majus L.

Didžioji ugniažolė yra daugiametis 30-100 m aukščio žolinis augalas. Jo stiebas – stačias, šakotas, plaukuotas, kartais plikas. Šaknis – liemeninė, geltona. Lapai – giliai plunksniškai suskaldyti į 5-7 apvalias arba kiaušiniškas skiltis. Apatiniai lapai – su kotais, viršutiniai – beveik bekočiai. Jų viršutinė pusė žalia, o apatinį – pilkai žalsva. Žiedynas – skėtiškas. Vainiklapiai – ryškiai geltoni. Vaisius – į ankštarą panaši dviskyrė dėžutė. Sėklos – juodos, pailgos. Žydi gegužės – rugsėjo mėnesiais.

Ugniažolė auga Europoje, Kaukaze, Vakarų ir Rytų Sibire, Mongolijoje, Kinijoje, Šiaurės Amerikoje ir kitur. Auga ir Lietuvoje: šiukšlynuose, pakrūmėse, upių pakrantėse, patvoriuose, soduose, daržuose.

Vaistinei žaliavai pjaunama žydinti antžeminė augalo dalis. Džiovinama gerai vėdinamose, nuo saulės apsaugotose patalpose arba dirbtinėje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje. Gerai išdžiuvusi žaliava yra žalia, aitraus kvapo, kartaus ir deginančio skonio. Tinkamai laikant, ją galima vartoti trejus metus.

Vaistinėje žaliavoje yra daugiau kaip 20 įvairios cheminės struktūros alkaloidų (0,4-2,3%): chelidonino, berberino, cheleritrino, protopino ir kt., organinių rūgščių (obuolių, citrinos, gintaro chelidono ir kt.), eterinio aliejaus, karotino (14,9 mg%), vitamin C (171 mg%), saponinų, gleivių, pektinų, sakų, raugų ir mineralinių medžiagų, flavonoidų (3,85%) – rutino, kemferolio, kvercetino. Daugiausia alkaloidų ir kitų veikliųjų medžiagų ugniažolė sukaupia butonizacijos ir žydėjimo fazėje.

Medicininėje literatūroje rašoma, kad ugniažolės galeniniais preparatais gydoma dizenterija, virusinės ligos, grybeliai. Sutrinto augalo košele, antpilu ir sultimis gydomos tulžies ir kepenų ligos, storosios ir tiesiosios žarnos polipai, paradontozė, psoriazė, egzema, odos tuberkuliozė, podagra, prideginamos karpos.

Įvairių šalių žmonės ugniažolės nuoviru, užpilu, sultimis ir milteliais gydo grybelines odos ligas, egzemą, opas, psoriazę, nudegimus, furunkulus, niežus, nuospaudas.

Prancūzijoje ir kitur ugniažolė taikoma kaip stimuliuojantis, vidurius laisvinantis ir šlapimą varantis vaistas.

Armėnijoje ugniažolės sultimis gydoma trachoma, Baltarusijoje – skrandžio, kepenų ir tulžies ligos. Ugniažolė laisvina vidurius, malšina skausmą, atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo išskyrimą. Ja galima gydyti ir gyvulius, taip pat vartojama kaip insekticidinė priemonė prieš sodų ir daržų kenkėjus. Ugniažolė naudojama kosmetikai.

Zigmantas Gudžinskas, Jadvyga Balvočiūtė. Lietuvos vaistiniai augalai. ISBN5-430-04643-4

Didžioji ugniažolė

Didžiosios ugniažolės yra daugiamečiai, oranžinių sulčių turintys, 40-70 cm aukščio šakoti augalai. Lapai plunksniškai suskaldyti, jų viršutinė pusė žalia, apatinė – truputį melsva. Žiedai po kelis susitelkę šakelių viršūnėse. Vainiklapiai ryškiai geltoni ar oranžinio atspalvio. Vaisius – pailga, ankštarą primenanti dėžutė. Žydi nuo gegužė iki rudens. Sėklas išnešioja skruzdėlės. Didžiosios ugniažolės aptinkamos patvoriuose, panamėse, dykvietėse, pamiškėse, pakrūmėse, neretai baltalksnynuose. Įsikuria drėgname, azoto turtingame dirvožemyje. Gali augti atvirose ir ūksmingose vietose. Didžiosios ugniažolės paplitusios visoje Lietuvoje.

Ugniažolės genties mokslinis pavadinimas Chelidonium kilęs iš graikiško šių augalų pavadinimo chelidonion, o jis – iš kito graikų kalbos žodžio chelidon – kregždė. Graikų kilmės romėnų karo gydytojas Dioskoridas, gyvenęs I a., rašė, jog šie augalai taip pavadinti dėl to, jog pražysta, kai parskrenda kregždės, o baigia žydėti, kai jos išskrenda. Be to, graikai tikėję, kad kregždės ugniažolių sultimis gydo akis. Taigi jau tais laikais žmonės išmanė vaistines ugniažolių savybes. Jau tuomet iš šių augalų pagamintais preparatais gydyti regos sutrikimai.

Didžiosios ugniažolės medicinoje naudojamos jau keli tūkstančiai metų. Išoriškai didžiųjų ugniažolių sultimis, kurios veiksmingai naikina bakterijas, grybus ir virusus, gydomos karpos, nuoviru arba antpilu – užkrečiamosios plaukų, odos ir nagų grybelinės ligos, nuospaudos. Gydymui naudojamos didžiųjų ugniažolių šaknys ir žolė. Šaknys kasamos rudenį arba anksti pavasarį. Nuplautos šaknys supjaustomos ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje. Žolė renkama žydėjimo laikotarpiu.

VAIZDO ĮRAŠAI

Kaip pašalinti karpas nuo rankos? (rusų kalba)

Kaip pašalinti karpas namuose? (rusų kalba)

Kaip panaikinti karpas namuose su actu? (rusų kalba)

Kaip panaikinti karpas namuose su actu ir česnaku? (rusų kalba)

Kaip pašalinti papilomas paprasto metodo pagalba. Profesorius A. T. Ogulov (rusų kalba)

Kaip pašalinti karpas? Liaudiški metodai (rusų kalba)

Kaip lengvai pašalinti karpas namų sąlygomis su miltais ir actu? (rusų kalba)

Kaip pašalinti karpą? (rusų kalba)

Kaip pašalinti karpas nuo rankų? Priežastys. Šalinimo metodai. Profilaktika  (rusų kalba)

Kaip išnaikinti karpas namų sąlygomis?  (rusų kalba)

Kaip pašalinti karpas namų sąlygomis nuo kojos?  (rusų kalba)

Efektyvus būdas pašalinti karpas  (rusų kalba)

Karpų šalinimas namuose su obuolių acto pagalba  (anglų kalba)

Neskausmingas karpų šalinimo ir naikinimo būdas (anglų kalba)

Karpų naikinimas namuose su obuolių actu  (anglų kalba)

Geriausias būdas pašalinti verucca (karpas)  (anglų kalba)

Karpų šalinimas namuose su lipnia juosta  (anglų kalba)

5 būdai pašalinti karpas natūraliai  (anglų kalba)

Kaip pašalinti ir išnaikinti karpas natūraliai  (anglų kalba)